Akmens vata

Šios medžiagos gamybos procese aktyviai dalyvauja uolienos lydiniai, ypač bazaltas. Visos gamybos metu žaliavos yra lydomos aukštos temperatūros krosnyse. Oro srauto slėgio veikiama masė tirpinama į atskirus mažos frakcijos pluoštus, o panaudojant specialius rišiklius, suformuojamas gaminys. Akmens vata, kaip ir stiklo vata, gali sukelti akių arba odos dirginimo reakciją. Mikropluoštų patekimas į žmogaus organizmą nėra labai kenksmingas, tačiau, dirbant su akmens vata, būtina naudoti aukštos kokybės respiratorius.

Pagrindinės šios medžiagos savybės:

• vidutinis šilumos laidumo koeficientas - λ=0,038-0,062W/mK
• medžiagos pagrindą sudaro akmuo (bazaltas), todėl vata sunkesnė už polistirolą. Dėl savo struktūros ir tvirtinimo elementų, akmens vata nesusėda nuo savo svorio kaip ekovata
• nedegi medžiaga. Temperatūrą išlaiko net iki 1000°C. Šiltinant daugiaaukščius namus, šis rodiklis yra labai svarbus
• elastiška, garus praleidžianti medžiaga. Kondensatas, patenkantis į sienos struktūrą, laisvai išgaruoja ir išsivėdina
• pasižymi geromis garso absorbcijos savybėmis
• apdailinama įvairiausiais būdais: saidingas, ventiliuojamas fasadas, bituminė danga (stogas)
• medžiagos struktūra nekinta ilgus metus (ilgaamžiškumas siekia iki 50 metų)
• žmogaus sveikatai nekenksminga medžiaga
• kaina nuo 16 €/m²

Šiai dienai akmens vata viena labiausiai vertinamų šiltinimo medžiagų, ypač šiltinant individualių namų fasadus.